Online 9 users
 

Mjellma Studio

 

Aforizma tė rastit

Budallallėku del pėrpara qė ta shohin, menēuria rri prapa qė tė sheh.
 
Titujt Rubrika Mite dhe Legjenda 15 shkrime
• Njė qendėr spirituale nga maje tė Himalajeve
• Nga ēuditė e mėdha – TROJA
• Mė falni, a jeni (para) normal?
• A jemi tė vetėm nė gjithėsi!
• Mekanizmat e gjenialitetit
• Dukuria e piktogrameve - 1
• Jeta nė jetėn e kaluar - kush ishim para se tė lindnim
• Kulla e vajzės qė flet pareshtur pėr dashuri
• Alfabeti i besėtytnive - I
Nuse, shkele pragun me kėmbėn e djathtė
• Fėmijėt e hėnės
• Dukuria e piktogrameve – 2 - Vetėtimat sferike nga qielli
• Ėndrrat lucide dhe pėrvoja jashtė trupore
• "Gjeniu" krijohet me anėn e shqisės sė gjashtė
• Fragmente nga mitologjia shqiptare - kush nė ēka beson!?
• Alfabeti i besėtytnive II
Tėrfili pėr fat, trėndafili pėr tė lindur fėmijė tė bukur

Shkruan: Sezgin Bojnik

A jemi tė vetėm nė gjithėsi!
Kthehu mbrapa...

A ka jetė nė gjithėsi pos nė tokė? Pėrgjigjen nė kėtė pyetje e hulumton njė shkencė e re: Bioastronomia, qė ka vetėm 34 vjet. Hulumtimet e kėtij lėmi quhen SETI (search for Ekstraterrestrial Inteligence...

Duket e pamundur qė nė njė fushė tė madhe tė gjendet vetėm njė kalli drithi dhe nė universin e pafund vetėm njė botė e gjallė.
-Fjalėt i pėrshkruhen filozofit grek Mitrodorusit, nga Kiosi.
A ka jetė nė gjithėsi pos nė tokė? Pėrgjigjen nė kėtė pyetje e hulumton njė shkencė e re: Bioastronomia, qė ka vetėm 34 vjet. Hulumtimet e kėtij lėmi quhen SETI (search for Ekstraterrestrial Inteligence.
Shtytjen e parė pėr kėto hulumtime e dhanė shkencėtarėt G. Cocconi dhe P. Morrison. Ata u nisėn prej momenteve magnetike tė bėrthamės sė hidrogjenit dhe elektronit, qė kur janė paralele, ai emiton radio-valėn me gjatėsi 21 centimetra (1420 Hz). Kėshtu erdhėn nė konkludim se kjo gjatėsi paraqet alfabetin Kozmik universale.

Pėrgjimi i kozmosit

Njė vit mė vonė, mė 1960, astronomi i ri Frank Daker nė Green Bank ndėrtoi radioteleskopin prej 23 metrash me qėllim qė tė pėrgjonte gjithėsinė nė frekuencėn 1420 Hz. Ai 200 orėt e para ia kushtoi epsilon Eridanit (nė largėsi 10.7 vjet drite) dhe Tau Cet-it (11.9 vjet drite). Projektin e vet e quajti OZMA (sipas princesėsh sė mbretėrisė mitologjike OZ.) Por shtatė vjet pėrgjimi nuk treguan asnjė burim jashtėtokėsor. Tash nė projektin SETI janė tė kyēura shtatė vende(SHBA, Rusia; Kanadaja, Australia, Franca, Gjermania, Holanda) dhe janė regjistruar 200.000 orė pėrgjimi pa kurrfarė rezultatesh definitive.
Nė v. 1967, nė Cambridge, radio-astronomėt detektuan njė bip, bip, bip periodike. Pasi informatat vinin nga largėsia prej 11 vjet drite, mendohej se ajo ėshtė njė "pyetje" nė lidhje me bombėn atomike, tė cilėn na dėrguan "vėllezėrit nga intelekti" dhe morėn emrin rrezatimi LGM (Litlle Green Man), por pastaj doli se bėhet fjalė pėr njė pulsar (lloj ylli).
Tash punohet nė projektin MCSA (Multi - Channel Spectral Analyser), i cili do tė ketė 8.4 milionė kanale dhe fuqinė e tė zbėrthyerit prej 0.05 hz.
Tė gjitha kėto hulumtime shkencore nuk munden tė argumentojnė jetėn jashtėtokėsore.
Filli i jetės nė tokė -nga meteorėt?
Por, ishin tė suksesshėm nė gjetjen e fillit tė jetės: aminoacideve; sepse dimė se aminoacidet luajnė rol tė rėndėsishėm nė krijimin e jetės nėpėr evolucionin organik. Pėr shembull, me ndihmėn e analizės spektroskopike nė v. 1937, janė gjetur radikalet CH dhe CN. Nė
Nė vitin 1951 me ndihmėn e astronomisė ėshtė gjetur OH ( grupi hidroksil). Nė v. 1968 H2O dhe NH3. Nė v. 1969 formalheidid (HCHD), nė v. 1970 cijan-acetileni (HCCCN) dhe alkooli metilik (CH3OH) dhe nė v. 1971 metil-acetileni (CH3CCH). Tė gjitha kėto zbulime na sugjerojnė nė nismėn e jetės jashtė tokės. Shkencėtarėt nuk duhet gjithmonė tė kėrkojnė jetėn jashtė tokės, ndonjėherė ajo vet vjen tek ne. Ata janė meteorėt. Ėshtė njė lloj meteori (1% e tė gjithė meteorėve), qė quhet hondrat i karbonit dhe produkteve tė tij.
Nė v. 1969 njė hondrat qė ra nė Australi tėrhoqi vėmendjen e tė gjithė shkencėtarėve . Nė tė bashkė me citozinomin ( njėri prej 5 nukleotideve qė pėrbėjnė ADN) u gjetėn edhe 16 aminoacide. Pesė prej tyre ishin tė ngjashme me aminoacidet qė krijojnė proteine, ndėrsa 11 tė tjerat jo. Ajo qė ēuditė ėshtė se gjysma e aminoacideve paraqet gjysmėn e "majtė" dhe gjysma tjetėr simetrinė e "djathtė". Kjo padyshim argumenton nė prejardhjen jashtėtokėsore tė kėtyre aminoacideve, sepse e dimė se polarizimet optike tė aminoacideve nė Tokė gjithnjė tregojnė simetrinė "majtė", qė nuk ėshtė rasti te hondratet. Hondrati i gjetur mė 1971 kishte 18 aminoacide, ndėrsa nė njė hondrat, nė v. 1973 janė gjetur madje edhe lipidet! Kėto zbulime na sugjerojnė nė teorinė e Svante Artheniusit: Pansperminė. Sipas tij jeta nė tokė ėshtė krijuar nga meteorėt. Kjo teori , edhepse ėshtė e shkruar nė mėnyrė indirekte , mund tė gjendet nė librin e Shklovskievit "Gjithėsia, jeta, intelekti". Prof. ser Frederik Hoyle dhe dr. Chandra Wickramasinghe mendojnė se edhe nė kometa ka disa baterie anaerobe dhe se ato janė shkaktarė tė epidemive tė disa sėmundjeve ngjitėse! Kur jemi te kėta shkencėtarė tė themi se ata mendojnė se me ndihmėn e analizės spektroskopike nė Orion zbuluan praninė e celulozės dhe disa baktereve! Por Carl Sagani dhe Bishu Khare argumentuan se ato zbulime me siguri nuk tregojnė jetėn, sepse rezultate tė njėjta fituan edhe me substancat jo tė gjalla.
Mund tė kontaktojmė sė paku me 10 planete
Tani do tė analizojmė mundėsinė teorike dhe probabilitetin e jetės nė gjithėsi. Kjo arrihet me formulėn e njohur tė DRake-ut N=NxpfpneflfifcfL. N shėnon planetet me tė cilat mund tė komunikojmė. Nx= numri i yjeve nė Rrugėn e Qumėshtit. fp=pėrqindja e yjeve tė cilat kanė sistemin planetar. ne=numrin e planetėve ku ėshtė i mundėsuar zhvillimi i jetės. fl=numri i planetėve nė sisteme ku jeta ka filluar dhe mund tė zhvillohet. fi=numri i planetėve nė tė cilat u zhvillua intelekti. fc=planetėt nė tė cilat u zhvillua civilizimi teknologjik. Carl Sagani duke marrė parasysh tė gjitha tė dhėnat e sotme erdhi nė konkludim se Nxfpneflfifc=1x109. Por nė pėrcaktimin e vleftės sė fL dolėn komplikimet. Sipas gjasave tona fL del 10-8 sepse radio-astronomia (ėshtė korrelat i matjeve tė civilizimeve teknologjike) ėshtė e invetuar (zbuluar) para 35 viteve, ndėrsa jeta filloi para 35 x 108 viteve. Atėherė nėse fL ėshtė 10-8 kjo do tė thotė se nė galaktikė ku ka disa qindra miliardė planetė ne mundemi tė kontaktojmė me 10 prej tyre. Por fL mund tė ketė vlerėn rreth 4 x 10-6 nėse marrim parasysh "lakoren luftarake" tė L.F. Richardsonit, qė thotė se dita e gjykimit do tė jetė nė v.2900. Kjo situatė na jep vlerėn rreth N=4x103. Por Richardsoni nuk e ka ditur se pėr 20 vjet (llogaritė i bėri nė v. 1920) do tė zbulohet bomba atomike! Vlera e fL te autorėt e ndryshėm ėshtė tjetėr, pėr shembull Isaac Asimov nė librin e vet "Jeta nė gjithėsi" tregon se N bėn rreth 5.3x105.


Share
Trego miqve tuaj
Ruaj linkun

Rubrika tė Tjera

 

• Mahi tė vogla
• Lojėra online
• Bioritmi i juaj
•
Akuaristika
• Tė ndryshme

 
   
Copyright 1999 -2014 © Mjellma.net. All Rights Reserved. Web design: Arsim Gjinovci